Šypsena, kalbėjimas, kramtymas - tai veido judesiai, kuriuos atliekate kiekvieną dieną. Tačiau esant smilkinio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimui, šie paprasti judesiai gali sukelti daug skausmo.
Smilkinio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimus turintys pacientai dažniausiai jaučia diskomfortą susijusį su sąnario traškesiu, skausmingumu, baime išsižioti ar kramtyti, nuovargiu kramtant. Dažniausiai sąnario sutrikimus gydyti ir stabilizuoti pavyksta taikant konservatyvaus gydymo priemones, kuriomis gydymas ne tik neskausmingas, bet ir efektyviai lengvinantis pacientų jaučiamą diskomfortą.
Dažniausiai smilkinio apatinio žandikaulio sąnario problemų kilmė yra itin glaudžiai susijusi su sukandimo problemomis, todėl ir gydymas gali būti kompleksinis. Tačiau metodologiškai sąnario gydymas gali būti ortopedinis ir chirurginis. Didžioji dalis sąnarinių sutrikimų stabilizuojami taikant būtent konservatyvų ortopedinį gydymą, o operacinis chirurginis gydymas reikalingas išskirtinai retais atvejais, kuomet konservatyvios gydymo priemonės nėra efektyvios.
Smilkinio apatinio žandikaulio sąnario problemos gali būti tiek kitų kramtymo sistemos komponentų disbalanso rezultatas, tiek ir pirminė kramtymo sistemos sutrikimo problema. Kramtymo procesų metu dirba dantys (sukandimas), raumenys ir sąnariai, o esant sutrikimams viename iš komponentų, išsekus organizmo kompensaciniams rezervams, sutriks ir likusieji. Konservatyvus gydymas pradedamas nuo maksimaliai tikslios diagnostikos ir visų įmanomų priemonių taikymo, siekiant balanso. Dažniausiai taikoma kineziterapija ir ortopedinė terapija naudojant kapas ir medikamentus. Net ir esant kritinėms sąnarių būklėms, balansuojant visus komponentus, šios konservatyvios priemonės padeda sukurti stabilumą, panaikinti ar bet jau sumažinti simptomus, o net ir neturint efekto – neužkerta kelio invazyvesniam chirurginiam gydymui
Labai dažnai smilkinio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimas nėra pirminė patologija. Dažniausiai ji atsiranda dėl kitų kramtymo sistemos komponentų, tai sukandimo ar raumenų sutrikimo. Nors konservatyvus sąnarių gydymas juos stabilizuojant gali užtrukti nuo 3 iki 12 mėnesių, tačiau ir tiesioginis sąnarių gydymas ne visuomet reikalingas. Kartais vien subalansavus kramtomuosius raumenis ir jų sukuriamą krūvį pavyksta pasiekti labai gerų rezultatų, ir papildomas sąnarių stabilizavimas gali būti nebereikalingas. Kita vertus, dažnai esant sisteminiams sutrikimas, net ir ortopedinėmis priemonėmis (stabilizuojančiomis kapomis) pasiekus stabilumą, tikslingas sukandimo stabilizavimas atkuriant dantų nudilimus, atstatant jų nebuvimą dantų implantais, ar koreguojant sukandimą ortodontinėmis priemonėmis. Vadinasi, kuo labiau bus uždelsta su dantų, sukandimo, raumenų problemomis, tuo gydymo apimtis, laiko ir finansinių sąnaudų prasme, gali didėti.
Labai dažnai dėl dantų netekimo, dantų nudilimo ar netaisyklingo sukandimo mažėja kramtymo efektyvumas. Norint pilnai sukramtyti maistą, pats kramtymo procesas užtrunka ilgiau, atliekama daugiau kramtymo ciklų, dėl ko perdėtai treniruojami kramtomieji raumenys. Pacientai jaučia nuovargį kramtymo metu, o stiprėjant kramtomiesiems raumenims, perteklinė jų energija tenka tiek sąnariui, tiek dantims. Todėl jau pasireiškus kramtomųjų raumenų nuovargiui, silpnumui, virpėjimui – rekomenduojama kreiptis į gydytojus ar kineziterapeutus.
Gilėjant kramtymo sistemos išsibalansavimui, gali mažėti išsižiojimas, pasireikšti sąnarių traškėjimas, strigimas, spengimas ausyse. Esant tokiems simptomams, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytojus, kadangi labai dažnai sąnarių pažeidimai gali būti grįžtamos kilmės.
Skausminė simptomatika dažniausiai priverčia labiau sunerimti, tačiau net ir esant skausmams sąnario srityje, labai dažnai jie gali būti painiojami su raumenų skausmais. Kreiptis į gydytojus reikia nedelsiant, kad būtų atlikta tikslesnė diagnostika ir paskirtas gydymas.
Užpildę formą, su jumis susisieksime per 24h
